Landbunadur.is
Senda póst
 
Forsķša
Efnisyfirlit
Inngangur
Fyrir slįtrun
- Alifuglar
- Hross
- Nautgripir
- Saušfé
- Svķn
Slįtrun
Eftir slįtrun
Oršskżringar
Heimildir
Višaukar
Myndaskrį
Tenglar
Prentvęn śtgįfa [pdf]

2.2 Hross

Hross eru oftar flutt milli staša en annar bśpeningur hérlendis. Keppnis- og sżningarhross eru mikiš į feršinni og reišhross žéttbżlisbśa eru oft flutt langan veg ķ hagagöngu. Einnig er algengt aš feršahross séu flutt milli staša į bķlum eša kerrum. Žaš ętti žó ekki aš skipta mįli fyrir žęr lįgmarkskröfur sem gera žarf til ašbśnašar hrossa viš flutning, hvort ętlunin er aš slįtra žeim strax aš flutningi loknum eša ekki. Hrossin žekkja ekki tilgang feršarinnar og velferš žeirra į mešan į flutningi stendur er óhįš įfangastašnum.

Helsti munurinn į flutningi slįturhrossa og reišhrossa er aš slįturhross eru oftar flutt ķ stęrri hópum og nokkuš stór hluti slįturhrossa er ótaminn t.d. öll folöld. Umfjöllunin ķ žessum pistli mišast fyrst og fremst viš flutning og mešferš į slįturhrossum, en žau rįš sem hér eru gefin mį aš sjįlfsögšu nota viš allan flutning žessarra gripa.

Skynjun hrossa
Hestar hafa vķtt sjónsviš og sjį ķ einni sviphendingu um 330 grįšur umhverfis sig. Žeir hafa hins vegar takmarkaša žrķvķddarsjón, žar sem sjónsviš augnanna skarast į tiltölulega litlu svęši fyrir framan höfuš žeirra (sjį mynd).






3. mynd. Sjónsviš hrossa er aš megninu til tvķvķtt og žvķ er žeim torvelt aš įtta sig ķ rimlastķum og giršingum.

Beint fyrir framan höfuš hrossa er blint svęši, sem hvorugt auga nęr til. Hross (lķkt og nautgripir og fjölmargar ašrar skepnur) sjį žvķ ekki žaš sem er beint fyrir framan nefiš į žeim. Žessir eiginleikar varšandi sjón hrossa gera žaš aš verkum aš žau eiga erfitt meš aš greina mishęšir ķ undirlagi og einnig geta žau aušveldlega misreiknaš sig viš aš meta fjarlęgšir. Žetta į sérstaklega viš ķ umhverfi sem einkennist af rimlum, eins og oft er ķ stķum, römpum og réttum.

Um hross gildir, eins og um margar ašrar bśfjįrtegundir, aš žau ruglast aušveldlega į skuggum og ójöfnum og žvķ er jöfn og góš lżsing mikilvęg. Žeim er einnig ešlilegt aš leita frį dimmum svęšum til vel upplżstra svęša, en blindast aušveldlega ef lżsingin sker ķ augu.

Hross heyra vel og hręšast öll ókunn hljóš. Žannig getur žeim oršiš hvekkt viš eigin fótatak, t.d. ef žau stķga upp į sliskju eša inn ķ gripaflutningavagn.

Hross hafa nęmt lyktarskyn og geta greint milli ólķkra einstaklinga eftir lykt. Mikilvęgt er aš žrķfa vagna eša kerrur sem nota į viš hrossaflutninga en žaš veršur aš skola vel eftir žrifin žvķ hrossum er oft illa viš sįpulykt ekki sķšur en lykt af ókunnum hrossum.

Hestar eru félagsverur og žeim lķšur aš jafnaši best ķ hóp. Žetta į sérstaklega viš um ašstęšur sem hesturinn upplifir sem hęttulegar. Žvķ er best aš flytja saman tvö hross eša fleiri – a.m.k. ef žau eru ekki vön flutningum. Ef geyma žarf hross ķ réttum slįturhśsa er best aš hafa hross sem žekkjast saman ķ stķu, en ókunnum hrossum ętti ekki aš blanda saman ķ slįturhśsi.

Flutningur
Hross mį ekki flytja ķ slįturhśs nema žau séu ķ žaš góšu įstandi aš žau žoli flutninginn vel. Viš žetta mat žarf aš taka tillit til flutningsvegalengdar og ašbśnašar į gripavagni.

Žó eru žrķr hópar hrossa sem alls ekki ętti aš flytja:

    · Hryssur į sķšustu žremur vikum mešgöngu.
    · Hryssur sem hafa kastaš innan tveggja sólarhringa.
    · Nżfędd folöld meš blautan naflastreng.


Slösušum eša mjög lasburša dżrum žarf aš lóga heima ķ samrįši viš dżralękni.

Rekiš į vagn
Samkvęmt reglugerš um ašbśnaš og heilbrigšiseftirlit hrossa (132/1999) mį halli gangbrettis (sliskju), sem notaš er žegar hross eru leidd af eša į flutningatęki, ekki vera umfram 30°, og bil milli efsta hluta brettis og flutningapalls mį ekki vera meira en 6 cm og hęš frį enda brettis og upp į pall mį mest vera 25 sm. Ķ rįšleggingum frį vķsindanefnd Evrópusambandsins um heilsu og velferš dżra er mišaš viš aš sliskjan upp į hestavagninn ętti ekki aš halla meir en 20% (jafngildir 11° horni sliskju viš gólf) og jafnvel ętti hallinn aš vera minni ef um er aš ręša folöld eša veikburša hross. Ķ stöku tilfellum mį hallinn vera allt aš helmingi meiri en ašeins ef um er aš ręša hross ķ góšu įsigkomulagi og sliskju sem ekki er hįl og meš rimum meš 20-30 sm millibili. Žį er ęskilegt aš breidd sliskjunnar sé žannig aš hrossin geti ekki snśiš sér viš į leišinni upp. Hinsvegar er ęskilegast aš flutningstęki séu meš lyftu, žaš gerir reksturinn mun aušveldari bęši fyrir menn og dżr.

4. mynd. Dęmi um góša hönnun į hestakerru. Lįgur rampi meš góšum rimum, breišur inngangur, bjart rżmi og tvęr hįsingar gefa aukinn stöšugleika.

Hross geta aušveldlega lęrt aš stķga beint upp ķ lįgar kerrur. Kosturinn viš aš kenna žeim žaš er aš žį geta žau stungiš hausnum inn ķ kerruna og kannaš hana įšur en žau stķga upp. Viš villt hross og folöld er žetta sjaldan mögulegt og žį er best aš nota rampa.

Mikilvęgt er aš vagninn eša kerran sé björt og hrein, og best er ef hęgt er aš opna hana ķ bįša enda žannig aš hrossin fįi į tilfinninguna aš žetta sé gangur en ekki lokaš rżmi.

Feršin
Hross leggjast nęr aldrei ķ flutningum en geta hrasaš og dottiš og žvķ mį ekki vera žaš žröngt į žeim aš žau geti ekki stašiš upp aftur ef žaš gerist. Eins ętti ekki aš binda hross sem ekki eru bandvön, heldur flytja žau laus ķ stķum. Bandvön hross er ķ flestum tilfellum óžarfi aš binda viš flutning.


Best er fyrir hross aš snśa öfugt mišaš viš aksturstefnu. Žannig viršast žau eiga aušveldast meš aš standa af sér hrašabreytingar og hristing. Žetta helgast t.d. af žvķ aš hemlun er oftast hrašari en hröšun og ef hrossin snśa „öfugt” žį eru žaš afturfęturnir sem taka viš žunga dżrsins viš hemlun. Ef hrossiš missir jafnvęgi viš hemlun žį lendir žaš meš lendina ķ hliš vagnsins, ķ staš höfušs. Til aš eiga aušveldara meš aš halda jafnvęgi žurfa hestar einnig aš hafa gott rżmi fyrir framan og aftan sig ķ flutningskerrunni. Oft er mišaš viš 20-30 sm hvoru megin. Hross verša aš fį aš standa meš höfušiš slakt, en ekki bundiš eša žvingaš upp į viš.




5. mynd. Hross į vagni standa gleiš og žurfa žvķ aukiš plįss.

Rżmi į gripum ķ flutningi er einn mikilvęgasti žįtturinn er varšar velferš žeirra. Rżminu mį skipta ķ tvennt: Annars vegar flatarmįl į grip, sem męlir žaš gólfrżmi sem hverjum grip er ętlaš og hins vegar lofthęš sem getur haft veruleg įhrif į gęši loftręstingar. Naušsynlegt er aš hrossin hafi stušning af umhverfi ķ flutningi t.d. af slįm eša milligeršum. Ķ reglugerš nr. 132 frį 1999 kemur fram aš rżmi ķ flutningi fulloršinna hrossa skuli vera aš lįgmarki 180 sm aš lengd og 60 sm į breidd žar sem hross eru bundin į bįsa eša 1 m2 fyrir hross ķ stķum. Stķur fyrir folöld skulu vera žaš rśmar aš žau geti lagst og stašiš upp.

Rżmisžarfir hrossa viš flutning mį reikna śt frį sömu jöfnu og rżmisžarfir annarra gripa:

Rżmi į grip = 0,021*(žyngd)0,67

Ķ 2. töflu mį sjį nišurstöšur jöfnunnar fyrir mismunandi žunga gripi. Tekiš skal fram aš žessar višmišanir eiga einungis viš feršir sem vara minna en 5 klst. Ķ lengri feršum žarf meira rżmi į grip.

2. tafla. Rżmisžarfir misstórra hrossa.
Žungi į fęti
Ęskilegt rżmi į hross (m2)
50
0,30
100
0,45
200
0,75
300
0,95
400
1,15
500
1,35


Žaš skal žó tekiš sérstaklega fram aš folöld eru gjörn į aš leggjast žegar žau eru flutt og žvķ skal hafa mun rżmra į žeim en hér er kvešiš į um, ef flytja į žau lengur en 4 klst.

Loftręsting gripavagna skiptir miklu mįli. Óeinangrašir vagnar geta žeir veriš mjög kaldir į haustin og vetrum en į heitum sumardögum getur oršiš mjög heitt inni ķ vögnunum – sérstaklega žegar bķllinn stendur kyrr. Ķ öllum tilfellum žarf aš vera hęgt aš loftręsta gripavagna og žaš er best gert meš loftgötum į hlišum og framenda vagnanna. Til aš loftręstingin virki žarf aš vera gott loftrżmi fyrir ofan gripina; aš lįgmarki 20 cm fyrir ofan höfuš stęrstu dżra.

Öryggismįl viš flutning žurfa aš vera ķ lagi. Žaš er naušsynlegt aš gera meiri kröfur til vagna sem notašir eru til gripaflutninga en vagna sem notašir eru til annarra flutninga. Hestaflutningabķlar og kerrur žurfa aš vera žannig śtbśnar aš tryggt sé aš hrossin geti ekki slasaš sig, m.a. žurfa gólf aš vera stöm. Žį žarf aš vera hęgt aš losa vagnana ķ neyšartilfellum, t.d. ef vagninn veltur.

Skipulag feršar
Flutningstķminn einn og sér er ekki góšur męlikvarši į žaš įlag sem hross verša fyrir, žvķ ašbśnašur gripanna, gerš vegarins, fjöldi hemlana, bištķmar, ökuleikni bķlstjórans og brynning eša hvķldarstopp skipta ekki sķšur mįli.

Ef ašstęšur eru góšar byrja dżrin aš slappa af nokkru eftir aš ferš hefst og jafna sig eftir įlagiš sem oftast er tengt žvķ žegar rekiš er upp į vagninn. Tķšni hjartslįttar lękkar og magn streituhormóna lękkar. Hross leggjast ógjarnan ķ flutningavögnum – helst į mjög löngum feršum, ef undirlag og rżmi gefa tękifęri til.

Best er ef feršin tekur žaš stuttan tķma aš ekki sé naušsynlegt aš fóšra/brynna skepnunum en ef naušsynlegt reynist aš fóšra/brynna, žį er best ef hęgt er aš gera žaš įn žess aš reka hrossin af vagninum, nema žau séu vön žvķ aš fara upp og nišur af vagninum. Ekki er naušsynlegt aš fóšra eša brynna hrossum ķ mjög stuttum feršum (styttri en 2 klst.) en ķ lengri feršum ęttu žau aš hafa ašgang aš grófu heyi. Ekki skal gefa hrossum kjarnfóšur į mešan į flutningi stendur, žvķ žaš eykur hęttuna į meltingartruflunum. Hins vegar žarf aš brynna žeim į 6-8 klst. fresti.

Hross sżna greinileg merki um žreytu eftir 8-12 klst. feršalag og hętta į veikindum eykst eftir žvķ sem flutningur tekur lengri tķma. Meš hlišsjón af žessu ętti flutningur hrossa ekki aš taka lengri tķma en 8 klst. įn hvķldar. Ef ljóst er aš flutningi lżkur innan 10 klst. er žó mögulegt aš ljśka honum įn hvķldar.

Samkvęmt reglugerš 132/1999 skal įvallt sżna hrossum fyllstu nęrgętni svo aš žeim lķši eins vel og kostur er. Óheimilt er aš ofgera hrossum ķ flutningi eša rekstri og hvķla skal žau reglulega. Einnig segir ķ reglugeršinni aš litiš skuli til hrossa ķ flutningi į a.m.k. fjögurra klst. fresti og oftar viš erfišar ašstęšur.

Ašstaša ķ slįturhśsi
Sterk goggunarröš er ķ hrossahópum og žvķ best aš halda ašskildum hrossum frį mismunandi bęjum. Meiri hętta er į slagsmįlum ķ slįturhśsi og žarf aš gęta vel aš blöndun hrossa žar. Hryssur geta veriš grimmar en geldingar eru yfirleitt rólegri. Velja žarf saman hross sem lķklegt er aš lyndi saman.

Ekki er vitaš um sérstaka streitugalla ķ hrossakjöti og žvķ ekki rįšlagšur įkvešinn hvķldartķmi ķ slįturhśsarétt.

Ķ stķum žurfa aš vera stöm rimlagólf svo taš og skķtur gangi nišur. Milligerši žurfa aš vera 160 sm hį aš lįgmarki svo hross nįi ekki aš bķta hvort annaš yfir milligeršin. Nešri hluti milligerša žarf aš vera heill og žaš sterkur aš hross nįi ekki aš sparka ķ gegnum hann (10mm krossvišur nęgir ekki). Bill milli nešri og efri hluta milligerša og bil śt viš hlišstólpa mega ekki vera žaš lķtil aš hęgt sé aš festa fót žar į milli (hįmark 8-10 sm fyrir fulloršin hross og 5-8 sm fyrir folöld). Slys ķ žessu sambandi eru mjög algeng og naušsynlegt aš koma ķ veg fyrir.

Žegar hross eru rekin ķ banaklefa er ekki er gott aš žau sjįi inn ķ ašrar stķur og žvķ į rekstrargangur aš vera lokašur (žétt klęddur) upp ķ tveggja metra hęš og nógu mjór til aš hrossin nįi ekki aš snśa sér viš eša um 60 – 80 sm breišur. Best er aš leyfa hrossum aš fara sjįlfum rólega fram rekstrarganginn en ef žarf žį į aš reka žau rólega įfram meš žvķ aš stugga varlega viš žeim. Óžolinmęši og lęti viš rekstur hefur ķ för meš sér meira erfiši fyrir menn og dżr og lengir rekstrartķmann. Ólķklegt er aš hęgt sé aš teyma hross sem ekki eru vön taumi.