Saušfjįrbśskapur og nżting beitilanda

HöfundurŚtgefandiŚtgįfuįrŚtgįfustašur
Bjarni P. MaronssonBĶ, LBH, RALA2002Reykjavķk
RitĮrgangurTölublašBls.
Rįšunautafundur2002204-209

bm.pdf

INNGANGUR

Ķ eftirfarandi erindi er fjallaš um hvernig saušfjįrbśskap og saušfjįrbeit ķ śthaga og į afréttum verši best stżrt, žannig aš ekki sé gengiš į gęši landsins og vaxtargeta lamba jafnframt nżtt. Skošuš er afkoma og möguleg žróun bśgreinarinnar og aškoma gróšur- og bśfjįreftirlits aš saušfjįrbśskap. Drepiš er į landnżtingaržįtt gęšastżringar ķ saušfjįrrękt, en ekki hefur veriš gengiš frį lögum og reglugeršum žar aš lśtandi.

ŽRÓUN SAUŠFJĮRBŚSKAPAR

Fram į sķšustu öld grundvallašist saušfjįrbśskapur hérlendis aš stórum hluta į śthagabeit įriš um kring. Möguleikar til heyöflunar voru takmarkašir, nautgripir sįtu fyrir žvķ heyi sem aflašist og vetrarbeitin var sótt af hörku. Stašiš var yfir fénu į beitinni og snjónum jafnvel mokaš ofanaf til aš féš nęši til jaršar. Žessi mikla vetrarbeit samfara oft į tķšum höršu įrferši var ein af įstęšum žess aš landgęšum hnignaši mjög į Ķslandi. Žaš er ekki fyrr en um 1940–1950 sem framręsla lands og nż heyskapartękni tóku aš breišast śt. Meš vaxandi tśnrękt jókst heyfengur og vetrarbeit saušfjįr lagšist aš mestu af.

Ljóst er aš framvinda saušfjįrbśskapar hefur haft mikil įhrif į žróun bśsetu ķ byggšum landsins og vęntanlega mun verša svo enn um sinn. Fękkun fjįrstofnsins śr um 900 žśsund fjįr, žegar žaš var flest 1977, nišur ķ 460 žśsund įriš 2000 hefur dregiš stórlega śr beitarįlagi į landsvķsu. Nęgilegt beitiland er til fyrir fjįrstofn landsmanna, en vegna misjafnra landkosta žar sem saušfjįrbśskapur er stundašur getur svęšisbundiš beitarįlag oršiš žaš mikiš aš nżting landsins telst ekki sjįlfbęr. Jafnframt er ofbeit af völdum hrossa til stašar į sumum jöršum žar sem sauš fé gengur.

Frį landnżtingarsjónarmiši eru mörg smį fjįrbś ęskilegri en stór og fį fjįrbś. Lķkur į ójafnri dreifingu fjįr aukast séu bśin stór og um leiš getur sumarbeitin oršiš takmarkandi žįttur varšandi fallžunga lamba og einnig afkomu bśsins. Slķkt kallar į stóraukiš skipulag beitar.

Erfitt er aš spį fyrir um žróun saušfjįrręktar hérlendis, en ekkert bendir til aš markašir aukist fyrir dilkakjöt né afkoma saušfjįrbęnda muni batna į nęstu įrum. Į žeim landssvęšum sem atvinnuįstand er gott og atvinnuhęttir fjölbreyttir eru vaxandi lķkur į aš saušfjįrręktin žróist ķ aš verša aš mestu hlišarbśgrein meš öšrum bśgreinum eša störfum utan heimilis. Į įrunum 1990–2000 fękkaši saušfé ķ landinu um 16%, en mismikiš eftir svęšum. Hlutfallslega varš fękkunin mest į Noršurlandi eystra, eša um 24%. Žó varš ašeins 3% samdrįttur ķ N-Žing. Samdrįtturinn varš 5% ķ Strandasżslu, en 16% fjölgun varš į Austurlandi. Žetta bendir til aš saušfjįrrękt haldi velli į svonefndum saušfjįrręktarsvęšum, žar sem af żmsum įstęšum er erfitt um ašra atvinnu. Hugsanlega standa žessi svęši žó höllum fęti žegar til lengri tķma er litiš ef yngra fólki žykir ekki fżsilegur kostur aš taka viš bśrekstri af žeim eldri. Žį er hętt viš aš byggš grisjist frekar en oršiš er. Žvķ fylgja erfišleikar viš smalamennskur og möguleikar į samhjįlp milli granna skeršast. Hętt er viš aš hinn félagslegi žįttur mannlķfsins og žjónusta hvers konar verši ekki eftir kröfum nśtķmans. Frį landnżtingarsjónarmiši er heppilegast aš saušfjįrbśskapur sé stundašur įfram žar sem haldast ķ hendur landgęši og landrżmi. Ekki er gefiš aš svo muni verša og žvķ er brżnna en ella aš landnżtingarmįl verši tekin föstum tökum. Sérstaklega er brżnt aš saušfé verši ekki fjölgaš žar sem beitilönd liggja undir skemmdum vegna landeyšingar.

Saušfé į afréttum hefur fękkaš mikiš į sķšustu 20 įrum og mį ętla aš sś žróun haldi įfram. Stór landsvęši eru nżtt af örfįum bęndum žar sem fįar kindur flęmast um, en kostnašur sem af nżtingunni hlżst leggst ķ flestum tilvikum į mun fleiri ašila. Sveitarstjórnir, sem hafa yfir žessum svęšum aš segja, hljóta aš skoša ķ auknum męli žann möguleika aš leita samstarfs viš Landgręšslu rķkisins og e.t.v. fleiri ašila um breytta nżtingu afrétta og žar sem įstand beitilands er slęmt um frišum žeirra fyrir beit aš öllu eša hluta. Žetta žarf žó aš gerast hęgum skrefum svo ekki skeršist afkomumöguleikar žeirra sem byggja į žessari nżtingu.

AFKOMA, SUMARBEIT

Višurkennt er aš fjįrhagsleg afkoma saušfjįrbśa er slęm hérlendis. Hagžjónusta landbśnašarins gerši śttekt į afkomu ķ saušfjįrrękt 1994–1998, byggša į gögnum frį 38 saušfjįrbśum sem höfšu aš lįgmarki 70% reglulegra tekna sinna af saušfjįrafuršum. Rekstrar- og efnahagsyfirlit tķmabilsins sżna aš žaš hallar undan fęti hjį žessum bśum. Žau žurfa meira fé til rekstrarins en žaš sem regluleg starfsemi gefur af sér. Skuldir jukust, vaxtabyrši žyngdist og dró śr hęfni bśanna til aš skila rekstrarafgangi (Jónas Bjarnason 2000).

Žegar bornar eru saman vķsitala launagreišslugetu saušfjįrbśa og vķsitala kaupmįttar launžega tķmabiliš 1991 til 1999 kemur ennfremur ķ ljós aš bil milli kjara žessara hópa hefur breikkaš verulega. Į žessu įrabili jókst kaupmįttur launžega um 20%, en launagreišslugeta saušfjįrbśa dróst saman um 30% (Egill Jónsson 2001).

Löng vetrarfóšrun į saušfjįrbśum veldur miklum kostnaši, sem ekki veršur dregiš verulega śr ef nżta į afuršagetu fjįrins og hafa mešferš žess ķ lagi. Ķ žeirri žröngu fjįrhagslegu stöšu sem saušfjįrbęndur eru hafa žeir lagt įherslu į aš nį sem mestum afuršum eftir hverja vetrarfóšraša kind. Ef skošašar eru yfirlitsskżrslur fjįrręktarfélaganna skżrsluįriš 1998–1999 kemur ķ ljós mikill breytileiki ķ afuršum eftir hverja į. Į afuršahęsta bśinu skilar ęrin 37,1 kg af kjöti. Landsmešaltal eftir skżrslufęrša į er 25,8 kg kjöts (Jón Višar Jónmundsson 2001).

Sį įrangur sem nęst ķ afuršum į bestu bśunum, mišaš viš žau lakari, bendir til žess aš vaxtargeta lamba sé vķša langt frį žvķ aš vera fullnżtt. Afuršir saušfjįr įkvaršast fyrst og fremst af frjósemi įa og fallžunga dilka. Žessir žęttir bįšir, žó sérstaklega fallžunginn, rįšast mjög af gęšum og magni žess beitargróšurs sem féš nęrist į yfir sumariš. Miklu skiptir aš vaxtargeta lamba sé nżtt sem best frį fęšingu til slįtrunar. Til aš svo megi verša žarf aš nżta sumarbeitina meš žeim hętti aš ekki sé gengiš į gęši landsins, en jafnframt aš féš hafi jafnan nóg fyrir sig aš leggja. Ķ žeirri žröngu stöšu sem saušfjįrręktin er hérlendis bendir margt til aš ein įlitlegasta leišin til aš bęta nettótekjur og žar meš afkomu bśgreinarinnar sé markvissari landnżting. Žaš veltur žvķ į miklu aš vel takist til hjį bęndum og leišbeiningažjónustunni aš stilla saman strengi sķna ķ žessum mįlum.

Sį fręšilegi grunnur sem er undirstaša aukinna afurša meš markvissri landnżtingu byggir į fjölmörgum athugunum og rannsóknum hér og erlendis. Žar er um aš ręša samspil margra žįtta, s.s. vaxtarhraša, įtgetu og kjötsöfnunareiginleika lamba, gęša og magns gróšurs og beitarįhrifa frį vori til hausts.

Rannsóknir benda til aš afuršir įa sem er sleppt tiltölulega fljótt af hśsi eftir burš og fį hey meš beit verši meiri en įa sem eingöngu eru į innifóšrun (Stefįn Sch. Thorsteinsson og Halldór Pįlsson 1975). Fé kżs heldur nżgręšing en heygjöf žegar fer aš gróa į vorin og ef framboš beitargróšurs er lķtiš gengur žaš mjög nęrri landinu. Mikilli vorbeit fylgir uppskerutap žegar vaxtarsprotar plantna eru bitnir aš rót og rótarkerfiš rżrnar ef yfirvöxtur nęr sér ekki į strik. Vorbeit žarf žvķ aš vera į tśni eša sterku, uppskerumiklu landi sem boriš er į. Tilraunir hafa sżnt aš įhrif beitaržunga į afuršir saušfjįr eru miklar. Mest eru įhrifin į uppskerulitlu landi, sem oft er viškvęmt fyrir beit. Breytingar į fjölda ķ högum hafa minnst įhrif į uppskerumiklu landi og žaš žolir beit betur en rżrt land (Andrés Arnalds 1986). Sumarbeit saušfjįr er aš stęrstum hluta į óręktušu landi. Žar eru žessi beitarform helst: lįglendisbeit, lįglendis- og hįlendisbeit og afréttarbeit sem er vķšast hįlendisbeit.

LĮGLENDISBEIT

Gróšur į lįglendi er yfirleitt uppskerumeiri og fyrr til į vorin en į landi sem liggur hęrra, en sölnar lķka fyrr į haustin. Lįglendi žolir meira beitarįlag įn žess aš gęši žess rżrni. Vöxtur lamba į lįglendi er aš jafnaši minni en lamba er ganga į hįlendi, einkum fyrri hluta sumars en er oršinn svipašur ķ įgśstlok. Til aš nżta vaxtargetu lamba hefur žvķ lįglendisbeitin ekki žótt eftirsóknarverš og bęndur reyna aš koma fé sķnu til fjalla yfir sumariš. Sérstaklega er mżrlendi lélegt til sķšsumars- og haustbeitar og gerir vart meira en aš višhalda fallžunga. Fé sem gengur į lįglendi sękir ķ hrossahólf til aš bķta nżgręšing ķ kjölfar hrossabeitarinnar. Fyrir žį sem byggja saušfjįrrękt sķna į lįglendisbeit er athugandi aš višhafa sambeit sauš fjįr og hrossa eša nautgripa, einkum ef rśmt er ķ högum. Žį hefur féš ašgang aš plöntum ķ endurvexti eftir beit stórgripa. Meš skipulegri hólfabeit mį beita landiš fyrst meš nautgripum eša hrossum og sķšan meš saušfé eftir nokkra hvķld. Upp śr mišjum įgśst žyngjast lömb lķtiš į lįglendisbeit og žį ętti aš koma žeim į ręktaš land, įborna hį eša gręnfóšur, en ęrnar geta gengiš lengur į śthaga. Žar sem žęgilegt er aš nį fé snemma heim til haustbötunar er einnig tękifęri til aš lóga vęnstu lömbunum fyrir hefšbundna slįturtķš.

LĮGLENDIS- OG HĮLENDISBEIT

Vķša hagar žannig til aš jaršir eiga land til fjalls eša hafa ašgang aš fjalllendi. Śrval beitargróšurs er fjölbreytt viš žęr ašstęšur og lömb nżta vel vaxtargetu sķna svo lengi sem beitaržungi er ekki takmarkandi žįttur. Féš sękir meira ķ žurrlendi en votlendi og žurrlendiš er žvķ stundum fullnżtt žó nęgur gróšur sé eftir į votlendinu. Deiglendiš er žó oft fyrr til į vorin, žį nżtir féš sér nżgręšinginn, en sękir sķšan ķ žurrlendiš eša til fjalla žegar gróšur fer aš nį sér betur į strik. Viš slķkar ašstęšur er oft hęgt aš sleppa fé fyrr af vorbeit innan tśns og koma žvķ į sumarbeitina, vegna žess hve deiglendiš tekur fljótt viš sér. Deiglendiš žolir beitarįlag vel en er lķtiš bitiš eftir aš kemur fram yfir mišjan jślķ og sölnar fyrr er žurrlendis- og hįlendisgróšur. Eftir mišjan įgśst er rįšlegt aš koma žeim lömbum sem ganga į lįglendari hlutum beitilandsins į ręktaš land, en hinum ķ byrjun september. Ęr geta sķšan gengiš ķ śthaga fram eftir hausti ef žurfa žykir.

AFRÉTTABEIT

Afréttir liggja yfirleitt į hįlendinu ķ yfir 400 m h.y.s., en žó er hluti afréttanna, einkum undirlendi ķ dölum Noršanlands, undir 200 m h.y.s. Gróšurfar er oft mjög misjafnt innan sama afréttar og eins į milli afrétta. Vķša sękja saušfjįrbęndur stķft aš koma fé sķnu snemma į afrétt, jafnvel įšur en gróšur er kominn nęgilega vel af staš. Ef upprekstur hefst of snemma getur tiltölulega fįtt fé haldiš grasvexti nišri, žannig aš afköst beitilandsins verša undir žeim mörkum sem ašstęšur aš öšru leyti bjóša upp į. Beitaržungi (ęr/ha) veršur of mikill, smįm saman rżrna landgęši og fallžungi lękkar. Į afréttum er vķšast mjög erfitt og kostnašarsamt aš bęta gróšurskemmdir į landi og žvķ skiptir mestu mįli aš koma ķ veg fyrir žęr. Hįlendiš er aš stórum hluta ekki hęft til beitar vegna jaršvegsrofs. Sérstaklega hefur veriš varaš viš beit į aušnum og bent į aš beitin hamli landnįmi gróšurs (Ólafur Arnalds o.fl. 1997).

Vöxtur lamba į hįlendisbeit er umtalsvert hrašari framan af sumri en į lįglendisbeit. Ķ lok įgśst er žessi munur hverfandi og jafnvel lįglendinu ķ vil (Ólafur Gušmundsson 1981a, 1981b). Til aš nżta vaxtargetu lamba sem best og hlķfa heimahögum nżta bęndur afréttarbeitina vķšast eftir föngum. Enn eru hįlendir afréttir beittir aftur til 20. september. Žarna er um aš ręša mikla aušlind sem endurnżjar sig sjįlf, ef rétt er um hana gengiš. Hvernig er žį best aš nżta afréttarbeitina įn žess aš ganga į gęši hennar og jafnframt aš hįmarka vöxt lamba? Ekki er hęgt aš gefa einfalt svar viš žessari spurningu, en įrķšandi er aš hafa eftirfarandi ķ huga:
    • Ekki reka fé til afréttar fyrr en nęgur gróšur er kominn aš mati viškomandi Gróšurverndarnefndar og Landgręšslu rķkisins.
    • Heppilegt er aš leyfa ašeins upprekstur į hluta fjįrins ķ fyrstu, žannig aš upprekstur dreifist skipulega į allt aš 14 daga tķmabil. Lķkur eru į aš dreifing fénašar verši betri um afréttina meš žessu móti og ekki verši gengiš eins nęrri nżgręšingi og ella yrši.
    • Ķ ljósi žess aš nęringargildi śthagaplantna er oftast oršiš žaš lįgt ķ įgśstlok aš lömb nżta illa vaxtargetu sķna er sjįlfsagt aš taka fé frį afréttargiršingum um mįnašarmótin įgśst-september og jafnvel flżta fyrstu göngum til žess tķma ef tķšarfar er slęmt og/eša létta žarf beit af afréttinni. Žį er hęgt aš koma lömbum į įborna hį eša gręnfóšur til bötunar ef žurfa žykir.
    • Kjötmarkašurinn og fękkun slįturhśsa hafa oršiš til žess aš slįturtķmi saušfjįr hefur lengst og sér ekki fyrir endann į žeirri žróun. Auk gróšurverndarsjónarmiša hnķga žvķ öll rök aš fęrslu gangna fram ķ lok įgśst eša byrjun september. Saušfjįrbęndur ęttu ekki aš binda sig ķ gamlar dagsetningar į gangnadögum, sem voru įkvešnar į allt öšrum forsendum en nś eru til stašar. Žar sem beit er meira en nęg og hęgt er um vik mętti taka lömbin heim, en sleppa įm aftur til afréttar og smala žeim ķ öšrum göngum.
    • Ef haustbeit į afréttum gengur ekki of nęrri gróšri hafa plöntur nęši til aš bśa sig undir veturinn og safna nęringarforša ķ rętur til aš mynda nżja sprota aš vori. Beitiland er ekki eins fljótt aš taka viš sér aš vori žar sem plöntur hafa ekki nįš aš bśa sig undir vetur meš ešlilegum hętti. Žetta żtir enn undir aš ekki sé beitt of lengi fram eftir hausti.
    • Fé sem gengur į aušnum og rofsvęšum ętti aš farga. Reynsla bęnda hefur sżnt aš hęgt er aš stżra beit aš nokkru meš markvissum įsetningi og foršast aš setja į undan įm sem ganga į svęšum žar sem beit er óęskileg vegna gróšurverndarsjónarmiša. Rannsóknir benda einnig til žess aš fęšuval margra grasbķta, žar į mešal lamba, mótist fyrst og fremst af nįmi (Anna Gušrśn Žórhallsdóttir 1989).

SAUŠFJĮRBśSKAPUR, BŚFJĮR- OG GRÓŠUREFTIRLIT OG FORŠAGĘSLA

Samkvęmt lögum um bśfjįrhald, foršagęslu o.fl. skal bśfjįreftirlitsmašur fylgjast meš beitilandi ķ byggš į starfssvęši sķnu og lįta landgręšslustjóra og sveitarstjórn vita ef mešferš žess er įbótavant. Žessu įkvęši hefur lķtiš veriš fylgt eftir af bśfjįreftirlitsmönnum enn sem komiš er og óvķst er um framtķšarhlutverk bśfjįreftirlitsmanna aš žessu leyti, mišaš viš nśverandi frumvarpsdrög um breytingar į žessum lögum. Nokkrir bśfjįreftirlitsmenn hafa žó mętt į nįmskeiš ķ landlęsi og landnżtingu til aš vera betur ķ stakk bśnir aš meta beitarįstand lands. Starfsmenn Landgręšslunnar hafa einnig fariš į nokkra fręšslufundi meš bśfjįreftirlitsmönnum til aš kynna žeim žetta mįl og žęr ašferšir sem notašar eru viš mat į landi. Ķ reglugerš nr 060/2000 um eftirlit meš ašbśnaši og heilbrigši saušfjįr og geitfjįr og eftirliti meš framleišslu kjöts og annarra afurša žeirra kvešur į um aš bśfjįreftirlitsmenn og hérašsdżralęknar skulu hafa eftirlit meš žvķ aš įkvęšum reglugeršarinnar sé fylgt eftir. Ljóst er aš vķša er įkvęšum nefndrar reglugeršar ekki fylgt til fulls. Mest er lagt upp śr aš fóšrun gripa sé ķ lagi, en gjarnan litiš framhjį atrišum er snerta hśsakynni og einstaklingsmerkingar. Til aš greina betur vanda į einstökum bśum varšandi fóšrun og beit fjįrins žyrftu bśfjįreftirlitsmenn aš hafa ašgang aš afuršaskżrsluhaldi bśsins. Komi ķ ljós aš afuršir fjįrins eru nešan ešlilegra marka aš gęšum og magni getur bśfjįreftirlitiš brugšist viš mešferšar- og/eša beitarvandamįlum meš markvissari hętti en nś er. Gęšastżring ķ saušfjįrrękt mišar aš auknu innra eftirliti į bśunum, sem ętti aš draga śr žörf fyrir įrlegt eftirlit bśfjįreftirlitsmanna. Öllu eftirliti fylgir kostnašur sem aš einhverju leyti fellur į viškomandi bśgrein.

GĘŠASTŻRING, LANDVOTTUN

Almenningur og landnotendur hafa ę meir oršiš mešvitašir um aš land og gróšur er aušlind sem ber aš efla og nżta af varśš og tillitssemi. Markmišslżsing ķ samningi milli rķkisvaldsins og bęnda frį 11. mars 2000 um framleišslu saušfjįrafurša, stašfestir žetta višhorf. Samningurinn gildir frį 1. janśar 2001 til 31. desember 2007. Žar er kvešiš į um aš eitt af markmišum hans sé aš saušfjįrrękt sé ķ samręmi viš umhverfisvernd, landkosti og ęskileg landnżtingarsjónarmiš. Ķ samningnum er einnig kvešiš į um gęšastżrša saušfjįrrękt, m.a. hvaš varšar landnot, og fylgir žar meš viljayfirlżsing vegna mats į landnżtingu vegna gęšastżringaržįttar ķ samningi um framleišslu saušfjįrafurša. Undir žessa viljayfirlżsingu rita landbśnašarrįšherra, landgręšslustjóri, formašur Bęndasamtakanna, forstjóri Rala og formašur Landssamtaka saušfjįrbęnda. Upphaf viljayfirlżsingarinnar er oršrétt žannig: „Meginvišmišun viš įkvöršun į nżtingu heimalanda og afrétta er aš nżtingin sé sjįlfbęr, įstand beitarlands sé įsęttanlegt og gróšur ķ jafnvęgi eša framför“ (Samningur um framleišslu saušfjįrafurša 2000. Viljayfirlżsing vegna mats į landnżtingu, o.s.frv. 2000).

Ólafur R. Dżrmundsson (2000) hefur bent į aš ekki verši undan žvķ vikist aš takast į viš ž aš verkefni sem landnżtingaržįttur gęšastżringarinnar er. Helstu įstęšur žess eru gęšastżring ķ saušfjįr- og hrossarękt og rķkjandi stefna ķ įtt til sjįlfbęrrar landnżtingar.

Unniš er aš gerš reglna um mat į įstandi og nżtingu afrétta og heimalanda, sem verša kynntar žegar žęr liggja endanlega fyrir. Miklu skiptir aš eftirfylgni žeirrar stefnu, sem įréttuš er ķ viljayfirlżsingunni, takist sem best og ķ fullri sįtt allra ašila. Żmsir saušfjįrbęndur munu žurfa aš bęta beitarstżringu į jöršum sķnum og taka aukinn žįtt ķ landbótum į afréttum og ķ heimalöndum til aš bś žeirra fįi gęšavottun og um leiš įlagsgreišslur vegna gęšastżringarinnar. Gert er rįš fyrir rśmum ašlögunartķma.

Žegar landupplżsingar Nytjalands liggja fyrir, auk žeirra višbótarupplżsinga sem fįst munu ķ vottunarstarfinu sjįlfu, ętti aš sjįst betur en įšur hvaša jaršir og landsvęši henta til saušfjįrbeitar. Žar sem landkostir leyfa ekki saušfjįrbeit nema gengiš sé į gęši landsins žarf aš meta hvort landbętur séu framkvęmanlegar og hvernig best sé aš standa aš žeim. Til aš koma til móts viš landnotendur hefur Landgręšsla rķkisins žróaš vinnuferli, sem mišar aš žvķ aš ašstoša bęndur viš aš gera sjįlfir landnżtingarįętlanir fyrir bśrekstur sinn. Landnżtingarįętlun felur m.a. ķ sér beitarįętlun, sem er įętlun um hvaša bśfjįrtegundum verši beitt į hvern hluta jaršarinnar og hvenęr og hversu mikil beitarnżtingin skuli vera. Samhliša er gerš uppgręšsluįętlun sem felur ķ sér hvort og žį hvaša uppgręšslu og verndarašgeršir žurfi aš gera į jöršinni og hvernig aš žeim skuli standa. Nokkrir bęndur hafa unniš aš žróun verkefnisins undir umsjón Gušrśnar Schmith og hefur žaš hlotiš nafniš „Betra bś“ (Gušmundur Gušmundsson og Gušrśn Schmidt 2000). Beitar- og uppgręšsluįętlun, sem framfylgt er meš markvissum hętti, ętti aš geta žjónaš sem śrbótaętlun vegna gęšavottunar ķ saušfjįr- og hrossarękt.

HEIMILDIR

Andrés Arnalds, 1986. Sumarbeit saušfjįr. Įrsrit Ręktunarfélags Noršurlands 83, 53.

Anna Gušrśn Žórhallsdóttir, 1989. Fęšuval saušfjįr. Freyr 85: 533–536.

Egill Jónsson, 2001. Bóndinn og frelsiš. Rit sent saušfjįrbęndum, 38 s.

Gušmundur Gušmundsson & Gušrśn Schmidt, 2000. Betra bś, beitar- og uppgręšsluįętlanir. Fróšleiksmolar Landgręšslunnar. Rit nr 8, 8 s.

Jónas Bjarnason, 2000. Afkoma ķ saušfjįrrękt 1994–1998 samkvęmt śrtaki sömu bśa. Rįšunautafundur 2000, 255–256.

Samningur um framleišslu saušfjįrafurša dags. 11. mars 2000.

Ólafur Arnalds, Elķn Fjóla Žórarinsdóttir, Sigmar Metśsalemsson, Įsgeir Jónsson, Einar Grétarsson & Arnór Įrnason, 1997. Jaršvegsrof į Ķslandi. Landgręšsla rķkisins og Rannsóknastofnun landbśnašarins, 157 s.

Ólafur R. Dżrmundsson, 2000. Gęšastżring ķ saušfjįrrękt. Rįšunautafundur 2000, 26–31.

Ólafur Gušmundsson, 1981a. Beitartilraunir į afrétti. Rįšunautafundur 1981, 61–74.

Ólafur Gušmundsson, 1981b. Beitartilraunir į śthaga į lįglendi. Rįšunautafundur 1981, 75–87.

Reglugerš nr 060/2000 um eftirlit meš ašbśnaši og heilbrigši saušfjįr og geitfjįr og eftirlit meš framleišslu kjöts og annarra afurša žeirra. Landbś našarrįšuneytiš, 21. janśar 2000.

Stefįn Sch. Thorsteinsson & Halldór Pįlsson, 1975. Samanburšur į fóšrun tvķlembna į innistöšu eša meš tśnbeit eftir burš. Fóšurrįšstefna 1975. Fjölrit 14 s.

Viljayfirlżsing vegna mats į landnżtingu vegna gęšastżringaržįttar ķ samningi um framleišslu saušfjįrafurša, dags. 11. mars 2000.